Dešimt balų. Kiek Lietuvos mokinių sukčiauja atsiskaitymams pateikdami „ChatGPT“ parašytus rašinius, esė ar išspręstus uždavinius? - a podcast by LRT

„ChatGPT“ pasirodymas pernai lapkritį supurtė pasaulį, ypač švietimo bendruomenes. Vis daugiau skirtingų šalių mokyklų, pirmiausia, valstybinių bei universitetų uždraudžia savo mokiniams ir studentams naudoti „ChatGPT“. Tai jau padarė JAV valstybinės mokyklos Niujorko ir Sietle, taip pat kai kurie Prancūzijos universitetai, Indijos koledžai, Kinijos bei kai kurios Vakarų Australijos valstybinės švietimo įstaigos.

Lietuvoje apie dirbtinio intelekto tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką tiek bendrajam ugdymui, tiek aukštajam mokslui kol kas kalba tik pavieniai entuziastai, daugiausia informacinių technologijų, fizikos ar kitų tiksliųjų ir inžinerinių mokslų mokytojai ir dėstytojai. Dauguma kitų dalykų mokytojų ir tėvų apie tai arba dar mažai žino, arba įsivaizduoja, kad tai dar labai tolima perspektyva.

Bet iš tiesų dirbtinis intelektas rašo rašinius, esė, mokslo darbus, romanus, eilėraščius bene 100 pasaulio kalbų, taip pat sprendžia uždavinius, rašo programų kodus, piešia... Ir, beje, rašinius ar kalbas rašo taip gerai, kad kalbos redaktoriai ir stilistai net neturi pastabų tekstams, sukurtiems dirbtinio intelekto. Tiesa, spręsdamas fizikos ar kitų gamtos mokslų uždavinius „ChatGPT“ vis dar kliuvinėja, daro netgi elementarias klaidas, negeba išspręsti tekstinių uždavinių, kuriuose yra dar ir pateikti paveikslėliai.

Bet daugėja atvejų, kai dirbtinis intelektas, turintis aptikti sukčiautojus, kurie įvairius atsiskaitymus tiek mokyklose, tiek aukštosiose mokyklose parengė naudodamiesi dirbtinio intelekto pagalba, nebeužfiksuoja, kad tai atliko jis. Ypač tampa sunku aptikti sukčiavimą socialiniuose ir humanitariniuose moksluose.

Kiek Lietuvos mokyklų mokytojai seka „ChatGPT“ naujienas? Ar visi jie yra girdėję, kad dirbtinis intelektas rašo rašinius ar sprendžia uždavinius už jų mokinius? Kaip, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto skverbimąsi į švietimą, turėtų būti keičiamas ugdymo turinys bei, kaip mokytojai turėtų keisti užduočių formulavimą? Ir ar tikrai dirbtinis intelektas yra tik blogis, kurio turėtume vengti ir saugotis?

Diskutuoja Rigonda Skorulskienė, Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja, dr. Pavel Stefanovič, VGTU inžinerijos licėjus informacinių technologijų mokytojas, Vilnius tech universiteto Informacinių sistemų katedros docentas bei Paulius Briedis, VšĮ „Robotikos mokykla“ vadovas.

Ved. Jonė Kučinskaitė

Further episodes of Dešimt balų

Further podcasts by LRT

Website of LRT