Homo cultus. Istoriko teritorija. Tekstų byla: lietuvių antisemitinis diskursas XIX–XX a. sandūroje - a podcast by LRT

Aptariant lietuvių ir žydų santykius vyrauja dvi nuomonės. Pirmoji nuomonė grindžiama nuostata, esą lietuviai ir žydai nuo seno gana neblogai sugyveno iki pat nacių okupacijos laikotarpio. Antrosios nuomonės besilaikantieji mokslininkai teigia, kad lietuviai buvo gana priešiški žydams ir esant bent kokiai galimybei, šį priešiškumą reikšdavo. Koks požiūris yra arčiau tiesos?
Kodėl istorikai laikosi nuomonės, jog konfliktiškas lietuvių ir žydų santykių vaizdavimas XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės lietuviškoje periodikoje buvo neišvengiamas dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių?
Ar lietuvių ir žydų santykiai įtampų ir konfliktų prasme leidžia kalbėti apie kokį nors Lietuvos visuomenės išskirtinumą Vidurio Rytų Europos regione?
Kokį žydų vaizdinį kūrė laikraštyje „Aušra“ rašiusieji tekstų autoriai? Kokius galimus dviejų tautų santykių variantus ir tolimesnį sambūvį jie siūlė įsivaizduodami ateitį?
Kiek teisinga lietuviškoje istoriografijoje kai kurių mokslininkų išsakoma nuomonė, kad liberalaus sparno idėjų reiškėjo, laikraščio „Varpas“ kūrėjas Vincas Kudirka laikytinas modernaus lietuviško antisemitizmo tėvu?
Kaip keitėsi (jeigu keitėsi) lietuviškoje periodikoje „žydų klausimo“ naratyvas? Galbūt bėgant laikui jis įvairėjo temų ir raiškos formų prasme, koregavo tam tikrus teiginius, o gal šis naratyvas vystėsi spirale – nuolat sugrįžtant ties tam tikromis temomis?
Kaip ir kiek Lietuvoje gyvenusi žydų bendruomenė galėjo daryti įtaką (jeigu apskritai tai buvo įmanoma) dialogo tarp dviejų tautų klostymąsi, savitarpio supratimo radimąsi ir stiprėjimą?



Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto lektoriumi, dr. Linu Venclausku.


Ved. Aurimas Švedas

Further episodes of Homo cultus. Istoriko teritorija

Further podcasts by LRT

Website of LRT