Vienkartin? planeta. Kaip Geležin? uždanga tapo žali?ja. - a podcast by LRT

Mažai kas žino, kad pra?jus lygiai m?nesiui nuo Berlyno sienos griuvimo, Ryt? ir Vakar? Vokietijos gamtosaugininkai susitiko tartis d?l to, kaip išsaugoti vien? teigiam? jos palikim?. Jie nujaut?, kad dešimtme?ius žmones skyrusi Geležin? uždanga grei?iausiai suformavo žali? koridori?, kuriame suklest?jo biologin? ?vairov?.
„Kadangi didžiausias biologin?s ?vairov?s priešas yra žmogus, o tos teritorijos buvo skirtos apsisaugoti nuo žmogaus, tame ir visa paslaptis“, – sako Paj?rio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Greitai paaišk?jo, kad panašios gamtosaugin?s iniciatyvos beveik vienu metu atsirado ir Šiaur?s Europoje, ir Balkanuose. Taip gim? Europos žalioji juosta – daugiau kaip 12 500 km nuo Barenco j?ros šiaur?je iki Juodosios ir Adrijos j?r? pietuose besidriekianti zona, šiandien vadinama didžiausia Europos gamtosaugine iniciatyva.
Palei buvusi? Geležin? uždang? išlikusiomis gamtos vertyb?mis iki šiol r?pinasi 24 šalys, kurias palaiko ir Pasaulin? gamtos apsaugos organizacija (IUCN). Panašiu maršrutu driekiasi ir EuroVelo dvira?i? trasa, vadinamasis „Geležin?s uždangos maršrutas“, ? kur? patenka ir Lietuvos paj?ris.
Laidoje kalbam?s su pašnekovais iš Lietuvos, Vokietjos ir Suomijos apie tai, kaip prieš 30 met? griuvusi Geležin? uždanga virto žali?ja.

Further episodes of Vienkartinė planeta

Further podcasts by LRT

Website of LRT